Automobilis autoservise turi lankytis periodiškai. Ši tiesa tokia pat nenuginčijama, kaip profilaktinė sveikatos patikra ar mokesčių deklaravimas kiekvienais metais. Tačiau kyla diskusijų, kaip dažnai reikia patikrinti svarbiausius automobilio agregatus: kas 15 tūkst. km, ar kas 20 tūkst. km? Gal tai priklauso nuo degalų rūšies ar automobilio amžiaus? O gal geriau vadovautis kalendorium ir patikrą atlikti ne rečiau nei kartą į metus?
Alyvos ir filtrų keitimas – periodiniai darbai, kuriuos vairuotojai privalo atlikti, jei nori, kad jų automobiliai važiuotų be problemų. Tačiau kai kurie automobilių savininkai į šiuos darbus žiūri liberaliai ir jų atlikti neskuba. Kiti stengiasi būti atsargūs ir viską daro net dažniau ir greičiau, nei rekomenduoja pats automobilio gamintojas. Ar galima rasti universalų atsakymą į klausimą – kada atlikti techninį automobilio aptarnavimą? Laiku nepakeista alyva – didelės išlaidos remontui.
Tarp vairuotojų dažnai kyla diskusija – kada keisti variklio alyvą. Vieni teigia, kad reikia laikytis gamintojo rekomendacijų ir, pavyzdžiui, alyvą keisti kas 30 tūkst. kilometrų. Kitoje barikadų pusėje laikomasi visiškai kitokios nuomonės ir dalis vairuotojų sako, kad 10–15 tūkst. yra riba. 30 tūkst. kilometrų ridos riba paprastai taikoma naujiems, garantiją turintiems automobiliams. O pasibaigus garantijai rekomenduojame tepalus keisti kas 15 tūkst., senesniems automobiliams – netgi 10 tūkst.
Visgi 30 tūkst. kilometrų intervalas nėra laužtas iš piršto, nes gamintojas nurodo, kad toks intervalas galimas, jei naudojama alyva, kuri ir rekomenduojama. Tuomet suteikiama garantija, kad laikantis tam tikrų sąlygų automobilis be problemų tarnaus visą garantinį laikotarpį. Gamintojai tokį intervalą skaičiuoja, jei automobilis važiuoja optimaliomis sąlygomis. Tai yra, jei per dieną nuvažiuoja apie 100 kilometrų, o dalis jų įveikiama užmiestyje. Jei automobilis dirba esant didelėms apkrovoms, tuomet rekomenduojama aptarnavimus daryti dvigubai dažniau.
Tačiau dėl suprastėjusių alyvos tepimo savybių kenčia ne tik variklis, bet ir kiti komponentai. Jautriausia šiuolaikinių dyzelinių automobilių vieta alyvos kokybei yra turbinos. Jos dirba ekstremaliomis sąlygomis, dideliais sūkiais, nuolatinė temperatūrų kaita, o tarpeliai tarp detalių yra minimalūs. Todėl jei alyvos savybės yra suprastėjusios, būtent tuose tarpeliuose nebesilaiko alyvos sluoksnis, tarp detalių atsiranda trintis ir turbina sugenda. Kai kurie vairuotojai po to skundžiasi, kad vienam ar kitam varikliui labai genda turbinos. Tačiau taip nutinka ne dėl prastos turbinos konstrukcijos, o dėl to, kad vairuotojas tiesiog laiku nekeičia alyvos. Viena iš alyvos funkcijų yra variklio plovimas, todėl ilgainiui joje atsiranda sieros junginių dėl kurių pradeda gamintis rūgštys ir alyva praranda savo gerąsias tepimo savybes. Todėl nepriklausomai nuo nuvažiuoto atstumo, alyva turi būti keičiama kas metus, nes per tiek laiko įvyksta tam tikros reakcijos, dėl kurių ir prarandamos geriausios savybės.
Kalbant apie skirtumą tarp dyzelinių ir benzininių variklių alyvos keitimo intervalų, atkreipkite dėmesį, kad dyzelinių automobilių vairuotojai visgi turėtų būti rūpestingesni. Abiejų tipų, tiek dyzeliniams, tiek ir benzininiams varikliams, tinkama ir laiku suteikta priežiūra yra būtina. Tačiau lepesniais laikomi dyzeliniai varikliai, nes juose yra daugiau elementų, kurių veikimas priklauso nuo tinkamo tepimo.

Keisti visus filtrus iš karto – nebūtina. Kai automobiliui atliekamas techninis aptarnavimas, dažniausiai jo savininkas paprašo pakeisti ne tik alyvą, bet ir visus filtrus – kuro, oro ir salono. Tačiau daryti tai kiekvieną kartą būtinybės nėra. Oro, salono ir kuro filtrus rekomenduojame keisti ne rečiau kaip kas antrą tepalų keitimą, tačiau visada reikia atsižvelgti į automobilio eksploatavimo ypatumus ir būklę. Pavyzdžiui, jei automobiliu dažnai važiuojama žvyruotais keliais, oro ir salono filtrus reikėtų keisti dažniau. Jei daugiausia laiko važinėjama mieste, kur pakankamai švaru, tai ir oro filtrus tikriausiai teks keisti rečiau, pavyzdžiui, kas antrą kartą keičiant alyvą. Pastebima ir tai, jog dažniausiai oro filtro būklę geriausiai įvertina automobilio prižiūrintis meistras, kuris gali pasakyti, ar jau laikas keisti filtrus, ar jie dar pakankamai geros būklės.
Kalbant apie degalų filtro keitimą, juos galima keisti rečiau nei oro ar tepalo filtrus, tačiau tik tuo atveju, jei degalus pilatės iš patikimos degalinės. Kadangi šiuo metu benzinas dažniausiai pilamas degalinėse, jis būna pakankamai švarus ir degalų filtro keitimas benzininiam automobiliui yra maždaug toks, kokį rekomenduoja gamintojas, apie 50-60 tūkst. kilometrų. Su dyzelinu yra sudėtingesnė situacija. Kartais pasitaiko ne tokie kokybiški degalai, todėl filtre renkasi vanduo ir šiukšlės, ypač jei pilami tokie degalai, kurie atkeliauja ne pačiose švariausiose tarose. Tačiau jei kuras pilamas degalinėje ir nepastebimi joke neigiami požymiai, dyzelinio automobilio degalų filtrą galima keisti kas 30-50 tūkst. kilometrų. Tačiau remiantis praktika, degalų filtrą rekomenduojama keisti prieš kiekvieną žiemą, nes būtent šaltuoju metų laiku reikalingas nepriekaištingas šio elemento darbas dėl to, kad esant žemesnei temperatūrai degalai tirštėja.